j. p. sartre "brandos amžius"

Download J. P. Sartre

Post on 20-Mar-2016

234 views

Category:

Documents

4 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

1930-ieji, bohemiškasis Paryžius: Liuksemburgo soduose gyvenimu mėgaujasi ponai su fetrinėmis skrybėlėmis, briliantinu teptomis galvomis ar korsetais, prilaikančiais padribusius pilvus, damos muslino suknelėmis, vyno kartėliu lūpose... Romane – trys lemtingos filosofijos mokytojo, „sekmadienių rašytojo“ Matjė gyvenimo dienos... Matjė meilužė Marselė laukiasi judviejų kūdikio. Matjė skubiai turi gauti pinigų abortui. Bet, svarbiausia, jis turi apsispręsti – galbūt jis galėtų atsisakyti jo įsivaizduojamos Laisvės – gyvenimo „lyg tarp kitko“, galbūt galėtų atsiduoti šeimos gyvenimui...

TRANSCRIPT

  • vilnius 2011

  • Versta i:Jean-Paul Sartre, Les chemins de la libert, I, Lge de raison. ditions Gallimard, 1945

    ditions Gallimard, Paris, 1945 Vertimas lietuvi kalb,

    Jrat Karazijait, 2011 Leidykla VAGA, 2011

    UDK 821.133.1-31 Sa222

    Cet ouvrage, publi dans le cadre du programme daide la publication Oscar Milosz , bnficie du soutien de lInstitut franais

    Knygos leidim remia Prancz institutas (O. Milaiaus programa knyg leidybai remti)

    Cet ouvrage est publi avec le concours du Ministre franais de la Culture (Centre national du livre)

    Knyg remia Pranczijos kultros ministerija (Nacionalinis knygos centras)

    ISBN 978-5-415-02204-5

  • Skiriu Wandai Kosakiewicz

  • / 7 /

    / I

    Vercingetorikso gatvs vidury kakoks dilba sugrieb Matj u rankos; kitoje gatvs pusje aligatviu ingsniavo policininkas.

    Suelpk mane bent kiek, mogau, a noriu valgyti.Jis spygsojo arti susodintomis akimis, o i storalps burnos

    tvosk alkoholiu. Gal veriau sakyk igerti? paklaus Matj. K tu, mano biiuli, k tu, kaip Diev myliu, ne, vos apvers-

    damas lieuv suvapjo dilba.Matj panars kienje rado imto su monet. I tikrj tai man nusispjaut, pasak jis, a tik iaip sakau,

    tarp kitko.Ir ities tam monet. Gerai padarei, liedamasis prie sienos praburbleno mog-

    nas. Dabar tau noriu palinkti k nors gera. Sakyk, ko tau palin-kti?

    Abudu susimst; paskui Matj tar: K tik nori. Na, gerai. Linkiu tau laims, surezg itslis. Va kaip!Jis pergalingai nusijuok. Matj pamat, kad j link eina polici-

    ninkas, ir sunerimo dl valkatos: Na viskas, skubiai tar jis. Lik sveikas.

  • / 8 /

    Ir norjo nueiti, bet drimba j sugrieb u rankovs: Vien laims neutenka, su jauduliu balse itar, neutenka. Tai ko tu dar nori? Noriu tau k nors padovanoti... A tave suimsiu u elgetavim, pagrasino policininkas.Jis buvo dar visai jaunas, raudonskruostis, mgino dtis rstus. Jau pusvalandis, kai tu kabinjiesi prie praeivi, pridr jis

    netvirtai. Jis ne elgetauja, gyvai atrm Matj, mes nekuiuojame.Policininkas gteljo peiais ir patrauk savais keliais. mo-

    gnas pavojingai sverdjo, policininko, regis, n nepastebjo. Jau inau, k tau padovanosiu. Padovanosiu tau pato en-

    kliuk i Madrido.Jis itrauk i kiens alio kartono staiakamp ir ities j Ma-

    tj. is perskait: C. N. T. Konfederalinis dienratis. 2 egzemplioriai. Pranc-

    zija. Anarchistinis sindikalistinis komitetas, Belvilio 41, Paryius, 19-oji apygarda. enklelis uklijuotas po adresu. Taip pat alias, su Madrido antspaudu. Matj ities rank:

    Labai ai. Tik atsargiai! piktai suniurzg mogysta. Juk tai... Madri-

    das.Matj pavelg j: tipas atrod susijaudins, jis dar nemo-

    nikas pastangas, kad ireikt savo mint. Bet neteko vilties ir tik pakartojo:

    Madridas. Taip, supratau. A norjau ten vaiuoti. Tik nepavyko.Jis paniuro, tar palauk ir ltai perbrauk enkliuk pirtu. Viskas. Dabar gali j pasiimti. Ai.

  • / 9 /

    Matj engteljo kelis ingsnius, bet drimba j paauk: Ei! Ko tau? paklaus Matj. Tipas jam rod i toli monet. ia man toks vienas vaikis dav imt su. Nori, pavaiinsiu

    romu? Kitkart.Matj nujo su neaikiu apgailestavimu. Jo gyvenime buvo lai-

    kas, kai jis trainiodavosi po gatves ir barus ir pirmas sutiktasis gal-davo j bet kur pakviesti. Dabar baigta: tokie dalykai nedav nieko gera. Bet tas mogynas ities juokingas. Norjo kariauti Ispanijo-je. Matj paspartino ingsn ir sudirgs paman: Kad ir kaip ten bt, mes neturjome k kits kitam pasakyti. Isitrauk i kiens ali atviruk. I Madrido, bet adresuotas ne jam. Matyt, kas nors j atidav. Prie man dovanodamas, jis j daug kart paglost juk atjs i paties Madrido. Prisimin, kokia keistai susijaudinusi buvo to tipo fizionomija, kai irinjo pato enkliuk. Matj ne-sustodamas taip pat pavelg enkliuk, paskui kartonin staia-kamp vl sikio kien. Suvilp traukinys ir Matj dingteljo: Pasenau.

    Be penki pus vienuolikos. Matj atjo anksiau sutarto laiko. Praingsniavo nesustodamas pro nedidel melsv namel, n nepa-sukdamas galvos. Bet akies krateliu dirsteljo j. Visi langai buvo tamss, iskyrus vienintel, ponios Diuf. Marsel dar nespjo ati-daryti lauko dur: dabar ji buvo palinkusi vir motinos ir vyrikais judesiais guld j didiul lov su baldakimu. Matj jo nirus; jis svarst: Penki imtai frank iki 29-os, ieina 30 frank per dien, net maiau. Kaip pratempsiu? Pasisuko ir gro atgal.

    Ponios Diuf kambaryje viesa ugeso. Po akimirkos nuvito Marsels langas; Matj kirto gatv, prajo bakaljininko krautuv-l, stengdamasis negirgdinti nauj puspadi. Durys pravertos; jis atsargiai jas pastm, durys irpteljo. Treiadien atsineiu

  • / 10 /

    tepalin ir sutepsiu alyva vyrius. jo, udar duris ir tamsoje nusiav. Laiptai trupuiuk girgdjo: Matj lipo atsargiai, batus laikydamas rankoje; jis koj pirtais iuop kiekvien pakop ir tik tada djo pd. Kokia komedija, paman.

    Marsel atidar duris dar jam neukopus iki laipt aiktels. Roinis, kvepiantis vilkdalgiais, garas versi i kambario ir sklido laiptais. Marsel buvo apsivilkusi alius markinius. Matj pamat pro juos persivieiant veln ir tukl jos klub link. Jis jo; jam visada dingodavosi, kad engia kriaukl. Marsel urakino duris. Matj pasuko prie didiuls sienins spintos, atidar ir padjo ten savo pusbaius; paskui vilgteljo Marsel ir pajuto kak negera.

    Kas nors ne taip? tyliai paklaus. Ne, viskas gerai, tyliai atsak Marsel. O kaip tu, draugui? Esu be su kienje, o iaip viskas gerai.Jis pabuiavo jai kakl ir lpas. Kaklas dvelk ambra, o lpos

    atsidav prastu tabaku. Kol Matj rengsi, Marsel prisdo ant lo-vos krato ir m apirinti savo kojas.

    O ia kas? paklaus Matj.Ant idinio stovjo fotografija, kurios jis nebuvo mats. Prijo

    ariau ir siirjo lies mergin su berniukika ukuosena, kuri grietai ir droviai ypsojosi. Buvo apsivilkusi vyrik vark ir av-jo emakulnius batelius.

    ia a, tar Marsel, nepakeldama galvos.Matj atsisuko: Marsel atsismauk markinius apnuogindama

    stambias launis; ji pasilenk priek ir Matj po markiniais nu-spjo jos sunki krt glenum.

    I kur j itraukei? Radau albume. Fotografuota 28-j met vasar.Matj rpestingai sulankst vark ir padjo spint alia bat.

    Paklaus: Tu dabar vartai eimos albumus?

  • / 11 /

    Ne, neinau, kas iandien man ujo, bet panorau i naujo at-rasti tai, kas buvo mano gyvenime, kokia buvau prie tave painda-ma, tada, kai buvau dar sveika. Duok j man.

    Matj ities fotografij ir ji ipl jam i rank. Jis atsisdo alia. Ji krpteljo ir kiek pasitrauk. irinjo nuotrauk msliai ypsodama.

    Juokinga buvau, itar.Nuotraukoje mergina stovjo sitempusi, atsirmusi sodo tvo-

    ros pinuius. Ji buvo kiek pravrusi lpas, tarsi taip pat sakyt kaip juokinga!, ir sakyt tai su tokiu pat nerangiu laisvumu, tokiu pat nedrsiu ikiu. Tik tada ji buvo jauna ir liesa.

    Marsel palingavo galv. Juokinga! Juokinga! Mane nufotografavo Liuksemburgo sode

    vienas farmakologijos studentas. Matai it striukel? A j pirkau t pat dien, nes kit sekmadien lauk didel ikyla Fontenblo. Dieve mano!..

    Tikrai kakas atsitiko: dar niekad jos judesiai nebuvo tokie stai-gs, o balsas toks iurktus, toks vyrikas. Ji sdjo roinio kamba-rio gilumoje ant lovos krato, daugiau nei nuoga, bejg, kaip di-diul kin vaza, ir buvo skaudu klausyti jos vyriko balso ir uosti nuo jos sklindant atr, lidn kvap. Matj apglb j per peius ir prisitrauk prie savs:

    Tu ilgiesi t laik?Marsel sausai atsak: T laik? Ne: gailiuosi nenusisekusio savo gyvenimo.Ji buvo pradjusi chemijos studijas, bet dl ligos teko jas nu-

    traukti. Matj dingteljo mintis: Gali pamanyti, kad ji ant mans pyksta. Jis jau iojosi to paklausti, bet pamat jos akis ir usiiau-p. Tyrinjo nuotrauk lidna ir sitempusi.

    A pastorjau, ar ne? Aha.

  • / 12 /

    Ji gteljo peiais ir numet fotografij ant lovos. Matj pama-n: O juk i tikrj jos gyvenimas lidnas. Panoro pabuiuoti skruost, bet ji nervingai susijuok ir velniai isisukusi nuo bui-nio tar:

    Nuo to laiko prajo deimt met.Matj pasidingojo: A jai nieko neduodu. Jis praleisdavo pas j

    keturias naktis per savait; smulkiai isipasakodavo savo reikalus, o ji duodavo jam patarim rimtu ir kiek kategoriku tonu; danai sakydavo: Gyvenu ne savo gyvenim. Jis paklaus:

    K veikei vakar? Buvai ijusi?Marsel nuvargusiu rankos mostu sukteljo ore ratuk: Ne, buvau nusivariusi. Truput paskaiiau, bet mama vislaik

    nedav ramybs dl parduotuvs. O iandien? iandien buvau, niriai itar. Norjosi kvpti gryno oro,

    pasistumdyti tarp moni. Nusigavau iki Gejet gatvs, kad prasi-blakyiau, be to, norjau pasimatyti su Andr.

    Pasimatei? Penkias minutes. Kai jau i jos, prasidjo lietus, keistas ie-

    met birelis; tokie bjaurs pasirod man moni snukiai, kad s-dau taksi ir grau.

    Ji tingiai paklaus: O tu?Matj nesinorjo daug kalbti. Jis tar: Vakar licjuje paskutin kart skaiiau paskait. Papietavau

    pas ak; kaip visada, jis buvo mirtinai nuobodus. ryt ujau buhalterij suinoti, ar negalt imokti bent kiek avanso; pasiro-do, tai nemanoma. Bet Bov susitariau su valdytoju. Paskui pasi-maiau su Ivi.

    Marsel kilsteljo antakius ir dmiai j pairjo. Matj neno-rjo su ja kalbti apie Ivi. Jis pridr:

  • / 13 /

    iuo metu ji jauiasi sugniuusi. Dl ko?Marsels balsas sutvirtjo, o veidas gijo proting vyrik irai-

    k; dabar ji panjo apkn rytiet. Matj puse lp ispaud: Ji susikirto per egzaminus. Teks perlaikyti. Bet tu man kalbjai, kad ji mokosi. Na... mokosi... savotikai, tai yra valand valandas sdi prie

    knygos, sdi nejuddama. Bet juk inai, kokia ji: j itinka aikiare-gysts priepuoliai taip bna beprotms. Spal ji imoko botanik ir egzaminuotojas liko patenkintas; ir tada ji netiktai pamato save sdini prieais plik subjekt, kalbant su ja apie duobagyvius. Tai jai pasirod juokinga, ji paman: Spjaut man tuos duobagy-vius! ir plikis nebegaljo ipeti i jos n odi